O JKL Švenčionių filialas taip pat „išlindo“ į pasaulinį tinklą – filialą galite aplankyti adresais:  http://jklsvn.blogspot.com arba http://svencionys.jkl.lt

P.S. Šį vakarą Politikos komiteto steigimo darbo grupė pradeda 10 narių atranką į PK. Laukite naujienų…

Kalbant apie LiJOT, nuo penktadienio iki sekmadienio vykusi eilinė (25-oji) pavasario asamblėja kaip niekada pasižymėjo sklandžiu ir prasmingu darbu. Asmeniškai džiaugiuosi, kad be daugybės kitų, buvo priimtos ir dvi itin reikšmingos rezoliucijos: dėl Valstybinės jaunimo reikalų tarybos ir Jaunimo reikalų departamento (ši rezoliucija priimta laiku ir, mano galva, puikiai atspindi jaunimo susirūpinimą pastarųjų struktūrų tolesniu likimu) bei dėl LR Švietimo ir mokslo ministerijos rengiamų konkurso sąlygų (reaguojant į faktą, kai iš nevyriausybinėms organizacijoms skirtų programų buvo finansuoti ir privačių verslo įmonių projektai). Smagu, kad kandidatavęs į LiJOT Kontrolės komisijos nario poziciją, į ją buvau išrinktas nemaža balsų dauguma (50 iš 60). Be sąžiningo įprastų Kontrolės komisijos nario pareigų vykdymo bei darbo su LiJOT strategijos klausimais, drauge užsibrėžiau pasiekti, kad Kontrolės komisija nuodugniai pasidomėtų LiJOT vykdomais pilietiškumo projektais (tiksliau jų efektyvumu ir tikslingumu). Šiuo atveju man anaiptol nebus „dzin“.

Be abejo pradėjome nelengvai. Šalį krečia ekonominiai sunkumai, tai atsiliepia ir mums, yra senų problemų, kurias privalome išspręsti, o laikas visam tam ne pats geriausias… Daugumai sesijos, atsiskaitymai, o kur dar geras oras visiškai nepridedantis darbingumo.

Visgi matau, jog pamažu pradedame įsivažiuoti. Kadangi Konferencijoje pakeitėme įstatus, reikia įgyvendinti daug struktūrinių pakeitimų, todėl natūralu, jog pradžioje Valdyba ir Biuras pasijautėme šiek tiek chaotiškoje situacijoje. Nebuvo aišku kas už ką atsakingas, kas kokią sritį kuruoja ir kas ką dirba. Tačiau po truputėlį per mėnesį pradedame susistyguoti. Valdybos nariai entuziastingai ėmėsi politinių ir strateginių klausimų, steigiame Politikos ir Tarptautinį komitetus, ruošiamės Sueigai, aiškėja vasaros veiklos planai, finansinė situacija pradžioje atrodžiusi tragiška, pamažu švelnėja ir matosi nebloga perspektyva.

Man asmeniškai labai malonu, jog darbą pradėjome nuo svarbiausių rinkiminių pažadų įgyvedinimo: atsiprašėme Vilniaus skyriaus narių ir suteikėme jiems galimybes ir toliau aktyviai veikti JKL’e; pamažu įsivažiuoja santykių su TS-LKD atnaujinimas, matau, jog partija nori mus matyti stiprius, todėl yra pasiruošusi padėti; gyvėja bendravimas tarp Valdybos, filialų ir narių. Nors pastarasis klausimas vis dar nėra pakankamai išplėtotas, tačiau kiekvienas iš valdybiečių jaučia atsakomybę prieš narius, kurie juos rinko, todėl per gegužę matysime žymiai daugiau aktyvo vidiniame JKL gyvenime.

Biuro merginos net ir mane nustebindamos entuziastingai ėmėsi ruošti projektus, o artėjant vasarai tai bus labai svarbu, nes per pastarąjį Valdybos posėdį išrutuliojome keletą įdomių idėjų vasaros stovyklai, Baltijos kelio dienos minėjimui ir kitiem vasaros įvykiams. Tad viskas pamažu įsibėgėja ir jau rudenį galėsime matyti naujos Valdybos ir Biuro darbo vaisius. Manau jie bus saldūs.

Šiame įraše dar norėčiau šiek tiek pasidalinti savo įžvalgomis apie Politikos komitetą. Esame organizacija, kuri atvirai ir pasididžiuodama skelbiasi esanti konservatoriška. Tai yra unikalu, nes jaunimui taip atvirai deklaruoti savo politinį požiūrį ne visada yra lengva. Esame vienintelė Lietuvos jaunimo organizacija, kuri vadovaujasi konservatyviąja politine mintimi, dar daugiau apskritai esame bene vienintelė organizacija, kuri vadovaujasi vien tik konservatizmu. Tai yra labai unikalu, tai suteikia mums tapatybę, kuria turime didžiuotis ir puoselėti.

Konservatizmas yra politinė mintis. Todėl ir mes negalime nutolti nuo politikos, nors ir esame jaunimo organizacija. Per rinkimus siūliau sukurti Politikos komitetą, kuris surašytų “JKL Politikos programą” – dokumentą, kuriame pagaliau susistemintumėme savo požiūrį į Lietuvos ir pasaulio politinius įvykius, pateiktumėme pasiūlymus ir idėjas politikams, išreikštumėme savo Lietuvos viziją. Kodėl to reikia? Štai šeši atsakymai:

1. Politikos komitetas taps platforma mūsų narių, kurie savo ateitį sieja su politika, tobulėjimui ir politiniam mąstymui lavinti;
2. Komitete veiks senieji ir naujieji JKL nariai, todėl pastarieji galės pasisemti patirties ir žinių iš tų žmonių, kurie turi didesnę patirtį, jau yra nemažai pasiekę;
3. Bus sukurta “JKL Politikos programa”, kuri mums padės geriau ir kompleksiškiau reaguoti į Lietuvos ir pasaulio įvykius, reikšti savo organizacijos poziciją;
4. Šią programą prieš rinkimus pasiūlysime TS-LKD ir net neabejoju, jog dalis mūsų siūlymų bus įtraukta į partijos rinkiminę programą. Tai pakels mūsų autoritetą tarp TS-LKD narių ir politikų;
5. Komitetas taps nuolatine narių debatų dėl JKL pozicijos įvairiais klausimai vieta, o vidinė diskusija yra labai sveikintina;
6. Tie JKL nariai, kurie kandidatuos artėjančiuose savivaldos rinkimuose, o tokių mano nuomone bus tikrai nemažai, turės savo rinkimų programą, savo poziciją įvairiais klausimais.

Kol kas štai tiek minčių ir įžvalgų. Rašykime ir diskutuokime.

Esu pasirengęs kartu su savo komanda kurti lyderiaujančią, autoritetingą, turinčią darniai veikiančią struktūrą ir aktyviai valstybės gyvenime dalyvaujančią Jaunųjų konservatorių lygą. Todėl jūsų teismui pateikiu šią plačią, visus mūsų organizacijos gyvenimo aspektus apimančią programą.

Devyniuose gausiai išplėtotuose skyriuose rasite mano požiūrį į visas su JKL susijusias sritis, pradedant nuo mūsų vidinių nesutarimų ir įsisenėjusių problemų sprendimo, ir baigiant organizacijos įvaizdžiu bei bendravimu su kitomis organizacijomis. Šioje rinkiminėje programoje stengiuosi į viską žvelgti kuo plačiau ir sudėti per trejus metus šioje ir kitose organizacijose sukauptą patirtį. Programą sudarinėjau remdamasis siūloma naująją JKL Įstatų redakcija ir naujos JKL strategijos projektu, kurių vienas iš autorių pats ir esu.

Jei Konferencijoje man bus suteiktas palaikymas ir parama, tada ši programa, šalia strategijos ir kitų veiklos planų, taps ateinančių metų Pirmininko, Valdybos ir Biuro kelrode. Nors programa yra plati ir ambicinga, tačiau joje nerasite nei vieno pasiūlymo, ketinimo ar priemonės, kurios nebūtų galima įgyvendinti. Aš ir mano komanda esame pasiryžę įgyvendinti visus šioje programoje pateikiamus darbus ir taip sukurti lyderiaujančią, autoritetingą, turinčią darniai veikiančią struktūrą ir aktyviai valstybės gyvenime dalyvaujančią Jaunųjų konservatorių lygą.

I. Vienybė

Vienybė yra pamatinis kiekvienos organizacijos veikimo principas. Jei organizacijoje nėra vieningumo, susikalbėjimo ir sutarimo dėl svarbiausių jos veikimo klausimų, tada tokia organizacija yra pasmerkta nesėkmei.

Deja šiuo metu Jaunųjų konservatorių lyga nėra vieninga. Situacija nėra tragiška ar labai bloga, tačiau įsisenėję nesutarimai, nepagrįsti priekaištai vieni kitiems, nesusikalbėjimas ir asmeninės ambicijos metai iš metų drasko organizaciją, kenkia vidinei atmosferai ir mūsų įvaizdžiui viešumoje. Ydinga organizacinė sandara skatina nesusikalbėjimą tarp Valdybos ir filialų bei tarp Valdybos ir narių. Netinkama organizacijos struktūra sumažina galimybes visiems nariams aktyviai įsijungti ir prisidėti prie bendros organizacijos veiklos, neskatina atvirumo ir neužtikrina visų organizacijos organų atskaitomybės.

Mes privalome keisti požiūrį, o šio pasikeitimo priešakyje privalo būti organizacijos lyderis – Pirmininkas. Turime nustoti pyktis, kelti asmenines ambicijas aukščiau organizacijos tikslų ir visa tai keisti į aktyvų šnekėjimąsi, diskutavimą dėl svarbiausių JKL veiklos krypčių, turime būti atviri, vieningi ir nustoti ieškoti priešų.

Jeigu norime stiprios, efektyvią ir kokybišką veiklą vykdančios organizacijos, pirmiausia privalome įveikti visus nesutarimus ir žvelgti į ateitį. Tai nėra lengva ir reikės imtis svarbių reformų, tačiau tikiu, jog susitelkę ir suvokę, kokie norime būti iš tikrųjų, mes sugebėsime tai padaryti.

Manau, kad vienas svarbiausių asmenų, turinčių prisidėti prie organizacijos vienybės yra Pirmininkas, tačiau pamatus susitelkimui galime padėti patys, per artėjančią JKL Konferenciją, kurioje svarstysime naujus Įstatus, todėl siūlau atlikti šiuos pakeitimus, kurie padės išspręsti tas įsisenėjusias problemas, kurios labiausiai susijusios su JKL struktūra:

1. Keiskime Valdybos rinkimo tvarką įvesdami balsavimą už kiekvieną Valdybos narį atskirai. Kiekvienas JKL narys turi turėti galimybę būti iškeltu ir tapti Valdybos nariu nepriklausomai nuo to, ar jis palaiko Pirmininką. Svarbiausias kiekvieno kandidato rūpestis turėtų būti filialų paramos užsitikrinimas. Įgyvendinę šią reformą mes turėsime žymiai demokratiškiau renkamą Valdybą, kuri atstovaus visiems filialams ir nariams.
2. Atskirkime politinių sprendimų priėmimo ir organizacijos administravimo sritis, sukurdami administracinį organą – Biurą. Jis turėtų užsiimti tokiomis veiklomis, kaip projektų rašymas, buhalterija, duomenų apie skyrius rinkimas, posėdžių protokolavimas, internetinio puslapio administravimas ir pan. Valdyba tuo tarpu privalo susitelkti ties esminiais, politiniais klausimais: strategija, veiklos planų kūrimu, įstatų ir reglamentų ruošimu bei taisymu, organizacijos politikos formavimu, bendravimu su filialais, JKL atstovavimu ir pan. Tokia sistema leistų išlaikyti esminės organizacijos veiklos (susijusios su pačiu organizacijos gyvybingumu) tęstinumą net ir pasikeitus Pirmininkui ar/ir visai Valdybai, nes pagrindiniai administraciniai darbai bet kokiu atveju bus atliekami Biure, kuriam Konferencija darys mažesnę įtaką, tačiau jis bus visiškai priklausomas nuo Valdybos ir Pirmininko. Sukūrę Biurą mes turėsime žymiai geresnę organizacijos vadybą ir esminių sričių administravimą. Atskyrus organizacijos politikos kūrimo ir įgyvendinimo funkcijas abu organai – Valdyba ir Biuras, galės geriau susikoncentruoti ties savo sritimis: Valdyba ties veiklos planų sukūrimu, strategija ir politikos dalykais, o Biuras, turėdamas aiškias Valdybos nubrėžtas veiklos gaires, galės efektyviai administruoti organizaciją.
3. Sukurkime realias galias turintį ir efektyviai veikiantį Priežiūros komitetą, į jo sudėtį įtraukdami Revizorių. Priežiūros komitetas turėtų atlikti finansinę reviziją, aiškinti ir komentuoti nesutarimus tarp narių, filialų ir Valdybos, prižiūrėti kaip įgyvendinama strategija, veiklos planai, organizacijos tikslai, misija, vizija ir pan. Priežiūros komitetui turi būti suteikta teisė svarbius klausimus priimti vienašališkai. Taip turėsime aiškią atskaitomybę ir žinosime, jog visos JKL struktūros dirba tinkamai ir tikslingai.

Visgi kad ir kokią gerą struktūrą sukurtumėme, tačiau be naujo Pirmininko ir Valdybos požiūrio ir aktyvaus bendravimo su filialais bei nariais, geriausią rezultatą pasiekti bus sunku. Todėl esu pasiryžęs kuo daugiau bendrauti ir diskutuoti su visais nariais, visomis temomis ir visur, kur tik tam bus poreikis.

Ketinu Valdybos darbą organizuoti taip, jog per metus ne mažiau trečdalio Valdybos posėdžių būtų išvažiuojamieji. Tada kiekvienas narys galės susipažinti su JKL valdymo organų darbu ir sprendimų priėmimo procedūromis. Taip įnešime žymiai daugiau atvirumo valdymo organų darbe, o nariai turės galimybę Pirmininkui ir Valdybai savo lūkesčius ir nuomonę išsakyti tiesiogiai.

Elektroninėje konferencijoje nariai bus nuolatos informuojami apie Valdybos priimtus sprendimus, planuojamus Biuro darbus ir kitą aktualią informaciją. Stengsiuosi įtvirtinti praktiką, kad Vadyba ir Biuras ne rečiau, kaip kas pusmetį nariams pateiktų veiklos ataskaitas už praėjusį laikotarpį. Taip pat nuolatos skelbsime JKL finansinius planus ir esamą biudžeto situaciją (kiek pinigų konkrečiu metu turime). Tik žymiai pagerinus informacijos sklaidą ir komunikaciją organizacijos viduje atsiras daugiau aiškumo ir skaidrumo Valdybos, Pirmininko ir Biuro darbe; bus išvengta nepagrįstos kritikos ir priekaištų vieni kitiems.

Esu numatęs, jog Biure dirbs bent vienas žmogus, kuris užsiims filialų koordinavimu (regionų koordinatorius). Jis palaikys nuolatinį ryšį, domėsis kaip filialams sekasi, surinks informaciją apie renginius ir procesus, vykstančius filialuose, konsultuos, rengs jiems mokymus, organizuos filialų vadovų ir narių kompetencijos kėlimo programas ir kt. Tai bus geras Valdybos darbo palengvinimas, nes ji turėdama nuolat atnaujinamą informaciją apie įvykius regionuose, galės sudarinėti žymiai kokybiškesnius veiklos planus, daug aktyviau lankyti filialus, teikti įvairias konsultacijas, mokyti, patarinėti ir pan. Aktyvus ir darbštus regionų koordinatorius neabejotinai įgyvendintų žymiai kokybiškesnį darbą su filialais – padidėtų filialų integracija į bendrą, nacionalinę organizacijos veiklą ir struktūrą. Taip pat tai palengvintų filialų bendravimą, nes visa informacija būtų kaupiama vienoje vietoje.

Šiais metais didžiausias dėmesys ir prioritetas bus skiriamas būtent bendravimui ir geros, vieningos, darnios vidinės atmosferos kūrimui. Aš tikiu, jog mums visiems susitelkus šiam bendram tikslui, po metų turėsime žymiai geresnę vidinę situaciją.

II. Nariai ir jų motyvavimas

Dažnai susitikdamas su JKL nariais iš įvairių regionų girdžiu sakant, jog jiems trūksta motyvacijos aktyviai veikti JKL, dažnas jų nemato prasmės, kodėl tai turėtų daryti. Ši problema labiausiai pastebima moksleivių tarpe, nes didelei daliai jų politika dar nėra įdomi, o ateidami į organizaciją šie jauni žmonės nori ko nors išmokti, sužinoti, realizuoti savo pilietines iniciatyvas ar tiesiog sutikti naujų žmonių.

Manau, jog per artimiausius metus privalome sukurti priemonių paketą, kurį naudodami narius aktyviai įtrauktumėme į bendrą organizacijos veiklą, kurioje dalyvaudami jie pradėtų save suvokti visų pirma kaip JKL narius ir sieti savo visuomeninę/politinę ateitį su JKL. Pirminis narių poreikis, į kurį JKL turi atkreipti didelį dėmesį – kitoks, įdomus ir neformalus organizacijos narių ugdymas.

Narių ugdymui siūlau programą „Nacionalinė lyderių akademija“ – tai programa orientuota į mūsų organizacijos narius. Pirminiame programos etape bus atrenkama 20-30 labiausiai joje dalyvauti motyvuotų JKL narių. Per pirmuosius programos metus dalyviai išklausys paskaitų ir mokymų kursą, kuriame bus ugdomos kiekvienam vadovui, lyderiui ar tiesiog aktyviam visuomenės nariui reikalingos savybės: geras viešasis kalbėjimas, etika, protokolas ir etiketas, politikos pradmenys, bendravimo, darbo grupėje ir vadovavimo, laiko planavimo bei kiti įgūdžiai. Tarp kiekvienų mokymų vyks aktyvus mokymuose gautų žinių pritaikymas praktikoje. Antraisiais programos metais vyks darbas su mentoriais, „Job shadowing“ (pvz.: Seimo nario darbo stebėjimas), stažuotės ir praktika įvairiose su JKL ir TS-LKD susijusiose institucijose, pvz.: LR Seime, Europos Parlamente ir kt. Turėdami stiprią programą, kurią baigę nariai įgaus naujų įgūdžių, mes juos ne tik geriau motyvuosime veiklai organizacijoje, bet ir ugdysime naują lyderių kartą, kuri gebės užtikrinti kokybišką ir tęstinę JKL veiklą ateityje. Be to dalyvavimas šioje programoje, kuri, mano manymu, turėtų tapti prestižine, bus daugelio naujų narių tikslu (kas taip pat gerokai prisidėtų prie jų motyvacijos ugdymo).

Nariams, kurie nori įgyvendinti savo iniciatyvas, turime sudaryti sąlygas ir galimybes pasiekti šį tikslą. Manau, visų pirma iniciatyvos turi būti realizuojamos per filialus, todėl juose būtina sukurti tinkamą atmosferą ir užtikrinti mus tenkinančią veiklos kokybę. Geriausia priemonė darbui su filialais yra specialios „Filialų veiklos kokybės gerinimo sistemos“ sukūrimas. Ją sudarytų filialų vertinimas ir po jo vykdomi ilgalaikiai Pirmininkų, Tarybų narių bei kitų, atsakingas pareigas einančių narių kompetencijos kėlimo kursai, atsižvelgiant į tai su kokiomis problemomis filialai susiduria dažniausiai (daugiau apie šią programą skaitykite skyriuje „Kokybiškos filialų veiklos užtikrinimas“). Tokios sistemos sukūrimą ketinu inicijuoti nedelsiant, o sistemos kūrimui Valdyba Primininko iniciatyva sudarys darbo grupę, į kurią įtrauksime ne tik Valdybos ir Biuro narius, bet ir filialų Pirmininkus. Jeigu filialai veiks kokybiškai, kryptingai, gebės įtraukti visus veikti norinčius narius, tada nariai norės tuose filialuose pasilikti ir išnaudoti savo potencialą.

Nemažos dalies narių motyvaciją veikti organizacijoje padidina tai, jog jie turi galimybę įsitraukti į svarbiausių organizacijos sprendimų priėmimą, teikti siūlymus ar prisidėti juos įgyvendinant. Dėl to ketinu kurti visiems nariams atvirą Biurą (visi nariai laisvai galės tapti savanoriais), o Valdyboje inicijuosiu tvarką, kai svarbiems klausimams ir problemoms spręsti bus formuojamos darbo grupės, o kai kurių ilgalaikių organizacijos politikos sričių įgyvendinimui (pvz.: tarptautiniams ryšiams) bus sukurti komitetai. Į šias struktūras bus įtraukti ne tik Valdybos ar Biuro nariai, tačiau ir kiti iniciatyvūs bei aktyvūs JKL nariai.

Galiausiai kuo aktyvesniam narių bendravimui, naujų žmonių pažinimui turime išnaudoti ne tik tradicinius JKL renginius, tokius kaip vasaros stovyklą, tačiau ieškoti ir naujų formų. Kaip vieną iš tokių naujovių matau galimybę patiems nariams kurti įvairius klubus.

Nariai organizacijoje yra vertybė, nes nuo jų įsitraukimo į filialų (kurie sudaro visos organizacijos pagrindą) veiklą priklauso mūsų, kaip darnios, lyderiaujančios, autoritetingos ir aktyvios Lietuvos jaunimo organizacijos ateitis.

III. Darni struktūra

Jaunųjų konservatorių lyga yra sena organizacija, tačiau per 16 veiklos metų mes nesugebėjome išgryninti ir sukurti tokios organizacijos struktūros, kuri užtikrintų ne tik gerą organizacinę vadybą, bet ir suteiktų nariams galimybę siekti vis aukštesnių pozicijų JKL (kaip pavyzdį, gerai iliustruojantį negatyvias tendencijas, galima patekti dar 2002 m. žurnale „Politologija“ [2002/1/25] publikuotą straipsnį „Jaunimo politinės organizacijos Lietuvoje: politikų kalvė ar laisvalaikio klubai?“, kuriame pateiktuose apklausos duomenyse matoma, kad tik 28% JKL narių norėjo tapti jaunimo organizacijos lyderiais – akivaizdu, kad per paskutinius organizacijos gyvavimo metus prielaidų tokios nuomonės pokyčiui teigiama linkme neatsirado arba atsirado minimaliai).

2005 m. buvo priimta naujausia JKL Įstatų redakcija, tačiau dėl joje įtvirtintos organizacijos struktūros, Valdybos rinkimo tvarkos, nepakankamos valdymo organų atskaitomybės, neaiškiai apibrėžtos Valdybos kompetencijos, visiškos sumaišties JKL padalinių regionuose klausimu (skyriai vs. filialai problema), neatskirtų organizacijos politikos formavimo ir jos įgyvendinimo funkcijų, silpno, realių galių neturinčio ir kontrolės neatliekančio Priežiūros komiteto (ir Revizoriaus) sukūrimo šiandien turime didelių problemų, kurias privalome ištaisyti jau 2009 m. kovo mėnesį vyksiančioje JKL Konferencijoje.

Kadangi asmeniškai teko ruošti naujausią JKL Įstatų redakciją – siūlau nedelsiant atlikti šiuos svarbiausius Įstatų pataisymus:

1. Įtvirtinkime Biurą – administracinį JKL organą. Jo kompetencijai perleiskime administracines JKL sritis: sekretoriavimą, skyrių koordinavimą, buhalteriją, projektų vadybą ir rašymą, atstovavimą spaudai, internetinio puslapio administravimą, tarptautinius projektus bei programas ir pan. Biurui vadovaus Pirmininkas arba jo teikimu Valdybos skirtas Biuro Direktorius. Be abejo, stipria Biuro kontrole užsiims Valdyba, kuri nustatys Biuro veiklos reglamentą ir turės galimybę pareikšti nepasitikėjimą Biuro darbuotojais.
2. Labai svarbu tai, kad Įstatuose įtvirtinus Biurą atsiras aiškus kompetencijų ir darbų pasidalinimas. Iki šiol tiek planavimo, politikos, tiek ir administravimo funkcijas atlikdavo Valdyba, tačiau dalį funkcijų perleidus Biurui Valdyba koncentruosis ties veiklos planų nustatymu, strategija, darbų pavedimu Biurui, organizacijos politikos formavimu, atstovavimu LiJOT, TS-LKD ir kitose politiškai svarbiose struktūrose, žymiai aktyvesniu bendravimu su nariais ir filialų lankymu, mokymu bei konsultacijomis. Atsiradus Biurui nebeliks būtinybės Valdybą sudaryti tik iš Pirmininkui priimtinų žmonių komandos. Savo komandą Pirmininkas formuos Biure, o Valdybos nariai bus renkami kiekvienas atskirai, juo iškėlus filialams. Net neabejoju, kad atskyrę planavimo ir administravimo funkcijas mes pasieksime žymiai kokybiškesnę JKL vadybą ir aukštesnį veiklos efektyvumą.
3. Sueigą padarykime stipriu patariamuoju organu, kurio tikslas bus teikti įvairius siūlymus dėl organizacijos veiklos gerinimo, geresnio reglamentavimo, skyrių bendravimo, JKL pozicijų įvairiais klausimais ir pan. Sueigą ketinu šaukti ne rečiau kaip kas pusę metų ir joje kartu su filialų Pirmininkais aptarti svarbesnius ilgalaikius JKL klausimus.
4. Siūlau išplėsti Priežiūros komiteto galias sujungiant jį su Revizoriaus struktūra. Taip Priežiūros komitetas kartu atliktų ir finansinę ūkinę reviziją, aiškintų ginčus tarp narių, filialų ir valdymo organų, tikrintų ar Valdyba, Pirmininkas ir Biuras vykdo teisingą, tikslingą ir racionalią veiklą, prižiūrėtų kaip įgyvendinama JKL strategija. Priešingai esamai situacijai, atsirastų reali vykdomos veiklos kontrolė ir atskaitomybė.
5. Kaip jau buvo užsiminta ankstesniame skyriuje, ketinu inicijuoti praktiką, kad šalia Valdybos atsirastų papildomų struktūrų – komitetų ir darbo grupių – kurios atliktų patariamąjį darbą pagal tam tikras funkcijas ir problemas. Darbo grupės turėtų būti kuriamos konkretiems trumpalaikiams klausimams spręsti, pavyzdžiui reglamentų sudarymui, o komitetai bus orientuoti į ilgalaikius uždavinius (pvz. tarptautinis komitetas).
6. Bene svarbiausia struktūrine JKL dalimi privalo tapti filialai, kurie reprezentuoja organizaciją regionuose. Esu įsitikinęs, kad turime ištaisyti Įstatuose įtvirtintą maišatį dėl skyrių, filialų ir juridinių asmenų, kurie gali įstoti į JKL. Palikime tik vieno pobūdžio JKL padalinius regionuose – filialus. Taip pat manau, jog per vienerius metus, galų gale padėdami tašką JKL struktūrinių padalinių reformos istorijoje, mes turime įregistruoti visus filialus Juridinių asmenų registre, kad jie taptų labiau savarankiški ir stiprūs. Nors valstybė išgyvena sunkmetį, o lėšų trūkumas nuolat jaučiamas, tačiau matau visiškai realią galimybę rasti finansinių išteklių filialų registravimui.

Tikiu šiais naujais Įstatais, kuriuos, mano manymu, turėtumėme patvirtinti, nes tai būtų naujas impulsas efektyvesnei ir skaidresnei JKL veiklai. Su šiais Įstatų pataisymais, mes išspręsime daugybę akivaizdžiai matomų ir įsisenėjusių problemų.

IV. Planinga veikla

Kiekviena organizacija norėdama vykdyti efektyvią veiklą turi planuoti savo veiksmus, prognozuoti procesus, kurie ją paveiks ateityje. Kai „pasileidžiama pasroviui“ – organizacijai iškyla grėsmė netekti savo išskirtinumo ir veiklos prasmės.

Nors JKL šiuo metu turi dar vis galiojančią strategiją, Valdyba yra dariusi preliminarius metinius veiklos ir finansinio poreikio planus, tačiau akivaizdu, jog to nepakankama. Reikalinga žymiai geresnė, kokybiškesnė penkių metų laikotarpio strategija, metinis veiklos planas, kiti atskirų sričių planai. Tik turėdami aiškius ir ilgalaikius planus, kuriuose nusibrėšime ką norime pasiekti, kokie norime būti ir kokias veiklas privalome įgyvendinti, galėsime garantuoti, kad JKL veikla bus tęstinė ir kryptinga. Turėdami aiškią viziją kur einame, galėsime užtikrinti stabilų organizacijos augimą ir nuolatinį mūsų svarbos jaunimui, visuomenei ir valstybei reikalingumą.

2009 m. kovo mėn. JKL Konferencijoje nariams bus pateikta nauja ir išsami penkerių metų strategija. Esu įsitikinęs, kad ją gerai išdiskutuosime, išsiaiškinsime visas siūlomas kryptis bei priemones ir susitelkę vieningai patvirtinsime. Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad vien tik strategijos užtikrinti kryptingai ir tęstinei organizacijos veiklai nepakaks. Jau pirmajame Valdybos posėdyje siūlysiu sudaryti darbo grupę, kuri kruopščiai ir nuodugniai peržvelgusi visą strategiją imsis kurti konkretų jos įgyvendinimo planą (organizacijos veiklos planą). Veiklos plane bus aiškiai įvardinta kuris organizacijos organas atsakingas (Pirmininkas, Valdyba ar Biuras) už konkrečių priemonių įgyvendinimą, kiek mums tai kainuos, kada tai turės būti vykdoma, kokius partnerius įtrauksime ir kt. Sudarinėjant veiklos planą Valdyba privalės atsižvelgti į filialų nuomonę, nes strategijoje egzistuoja daugybė priemonių, kurios tiesiogiai susijusios būtent su jais.

Šalia strategijos ir veiklos plano turime sukurti dar du dokumentus: metinį finansų poreikio planą ir Įvaizdžio strategiją.

Metinis finansų poreikio planas bus kiekvienais metais Biuro paruošiamas ir Valdybos tvirtinamas dokumentas, kuriame atsižvelgiant į strategiją ir veiklos planą bus apskaičiuota kiek visoms, tais metais numatytoms veikloms reikės lėšų ir iš kur jų gausime (nurodomi konkretūs fondai, konkursai, kiti šaltiniai). Turėdami aiškų vaizdą, kiek mums reikia lėšų, ir iš kur bei kiek jų galime gauti, matysime realią situaciją, kiek veiklos galime kiekvienai metais sau leisti, ir kiek lėšų mums stinga (daugiau apie finansus skaitykite skyriuje „Finansai“).

Kartu su nauja Strategija šiais metais mes tvirtinsime ir naują JKL Viziją bei Misiją, taip pat apsibrėšime mums svarbiausias organizacijos vertybes ir veiklos principus. Visa tai taps daug platesnio, prie Strategijos priderinto, dokumento, JKL Įvaizdžio strategijos, pagrindu. Jame remiantis Vizija ir Misija nusistatysime, kokie mes norime būti (kokią JKL norime matyti), kokius mus turi matyti jaunimas ir visuomenė. Įvaizdžio strategijoje numatysime kokie galėtų būti JKL šūkai, spalvos, atributikos elementai ir pan. Taip pat Įvaizdžio strategijoje bus ir konkrečios priemonės, kaip visą tai įgyvendinti (pvz.: įvairios viešos kampanijos, konferencijos taip pat ir vidiniai renginiai).

Noriu, kad sustiprėtų ir JKL politinė pusė. Mes turime ruošti ne tik jaunus lyderius, bet ir kartu su jais rengti siūlymus Lietuvos politikams, kuriuose atsispindėtų mūsų nuomonė konkrečių problemų sprendimo klausimais. Manau, jog yra tikslinga ir perspektyvu įkurti JKL Politikos komitetą, kuris vienytų šviesiausius mūsų organizacijos protus ir lyderius iš įvairų regionų bei paruoštų „JKL Politikos programą“ – dokumentą, kuriame pateiktumėme savo Lietuvos viziją ir priemones kaip tokią viziją įgyvendinti. Toks dokumentas ypatingai praverstų mūsų, nariams, kurie ketina 2011 ar 2012 m. dalyvauti savivaldos bei Seimo rinkimuose.

Priėmus Strategiją ir šalia jos sukūrus visus mano siūlomus veiklos planus turėtumėme į aiškius tikslus nukreiptą JKL veiklos kryptį ir tarpusavyje glaudžiai susijusių priemonių „arsenalą“ tai krypčiai pasiekti, o tai lemtų daug efektyvesnę tęstinę veiklą, taip pat geriau išmatuotumėme kokių rezultatų pasiekėme, o kokių ne. Strategijos ir veiklos planų įgyvendinimo priežiūrą turėtų atlikti JKL Priežiūros komitetas, kuris šio darbo, manau, imsis kruopščiai ir atsakingai.

V. Finansavimas

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog JKL biudžetas viršijantis 100 000 litų yra didelis, tačiau įsigilinus į tai, kiek daug veiklos mes vykdome ir kokių rūšių išlaidas darome, tampa akivaizdu, jog situacija nėra labai gera.

Per pastaruosius metus mes aktyviai rašėme projektus ir beveik visiems jiems buvo skirtas finansavimas, tačiau problema, jog projektiniai pinigai skiriami konkrečiam projektui ir konkrečioms jo veikloms. Tuo tarpu „laisvų pinigų“, kuriuos galėtumėme skirti kitoms reikmėms (kurių nereiktų įtraukti į projektų sąmatas) turime per mažai. Deja, bet tenka pripažinti, kad dėl tokios finansų panaudojimo praktikos labiausiai nukenčia vidinė organizacijos veikla, nes projektai yra skirti išoriniams renginiams. Dėl šios priežasties skyrių finansavimas yra ženkliai per mažas, o kai kurios būtiniausios išlaidos iki šiol nepadarytos (filialų registravimas Juridinių asmenų registre).

Turint ambicingą ir plačią Strategiją ne mažiau svarbu užtikrinti ir tai, kad visoms jos įgyvendinimui reikalingoms veikloms būtų užtikrintas pakankamas finansavimas.

Labai svarbiu žingsniu efektyvinant organizacijos finansinių srautų valdymą taps jau minėto metinio finansų poreikio plano sukūrimas, kuris mums padės geriau matyti lėšų poreikį ir suplanuoti, kuriais laikotarpiais pinigų riekės daugiausia – tai leis ištisus metus visas JKL veiklas finansuoti nuosekliai bei išvengti laikotarpių, kai patiriame „pinigų badą“ (dažniausiai tai yra sausio ir vasario mėnesiai). Taip pat remiantis Finansų ministro įsakymu (Nr.: 1K-372) „Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisyklės“ bus sukurta JKL buhalterinės apskaitos politika, kuri leis žymiai efektyviau ir aiškiau valdyti JKL finansus ir lengviau pateikti finansines ataskaitas Registrų centrui bei kitoms institucijoms, kurioms jas turime pateikti.

Net ir esant sunkmečiui 2009 m. JKL biudžetas privalo išaugti bent 20 proc. – tai, mano nuomone, yra realistinis lūkestis, kurį privalome pasiekti. Naujų finansavimo šaltinių užtikrinimui bus dedama itin daug pastangų: Biure dirbs finansininkas, kuris tvarkys visas JKL sąskaitas ir pavedimus; bent vienam Valdybos nariui bus pavesta ieškoti privataus finansavimo šaltinių; JKL projektų vadovas užsiims nuolatine naujų fondų paieška. Mano, kaip Pirmininko, ir kitų Valdybos narių dirbsiančių su politikos klausimais ir finansavimu svarbiausias darbas bus kuo aktyviau bendrauti su TS-LKD, kad ji, kiek įmanoma stipriau ir gausiau paremtų JKL.

Gyvybiškai svarbu siekti didesnio finansinių šaltinių diversifikavimo, kad nebūtumėme priklausomi nuo vieno ar dviejų didelių fondų, nes tampa akivaizdu, kad jiems nesuteikus paramos galime patirti didžiulių nuostolių. Idealiausiu atveju norėčiau matyti, kad per šiuos metus JKL finansavimo šaltinių padaugėtų trečdaliu, o dideli JKL projektai (kurių biudžetas viršija 10 000 lt.) turėtų bent po 3-4 finansinius šaltinius.

Nors ir rašome nemažai projektų, tačiau aš matau dar daug galimybių svarbiausias JKL veiklas, projektus ir programas išplėtoti taip, kad juos galėtumėme teikti į įvairius Lietuvos ir užsienio fondus bei gauti iš jų mus tenkinantį finansavimą. Atsižvelgiant į tai, Biure dirbs už naujų fondų ir projektų teikimo galimybių paiešką atsakingas asmuo.

TS-LKD yra svarbiausia JKL partnerė, tačiau jos indėlis į organizacijos veiklą nėra toks, kokio norėtųsi. Vienas svarbiausių mano numatomų uždavinių – tai didesnio TS-LKD finansinio indelio JKL užsitikrinimas. Matau tris galimybes, kaip tai įmanoma įgyvendinti:

tiesioginė dotacija (šis būdas buvo naudojamas iki šiol, tačiau kaip rodo praktika, dėl įvairų priežasčių tiesiogiai finansuoti JKL TS-LKD yra sunku);

b) parama skiriant etatus Biuro darbuotojams, dirbantiems pagrindinį administracinį darbą (tai būtų vienas iš geriausių ir efektyviausių būdų TS-LKD prisidėti prie JKL veiklos);

c) atskirų programų finansavimas (pvz.: Nacionalinė lyderių akademija, Pilietiškumo mokykla ir pan.).

Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad itin svarbu ne tik geriau pritraukti pinigus, bet ir efektyviai juos paskirstyti bei panaudoti, todėl Biure noriu matyti profesionaliai su finansų valdymu dirbantį finansininką. Taip pat matau būtinybę visiems, kiek nors su JKL finansais ar projektais susijusiems žmonėms organizuoti profesionalius finansų valdymo kursus arba į panašius kursus šiuos žmones siųsti kitur. Manau, kad tokiems mokymams būtų geriausia ieškoti partnerių tarp kitų organizacijų ar pačioje TS-LKD.

Galiausiai, bene svarbiausia šio savo programos skyriaus dalimi laikyčiau kryptį, į kurią turime orientuoti JKL pinigų srautus. Manau ši kryptis yra akivaizdi – tai filialai ir nariai. „Filialų veiklos kokybės gerinimo sistemai“, „Nacionalinei lyderių akademijai“, kitiems su filialais ir nariais susijusiems projektams, pvz. „Pilietiškumo mokyklai“, šiais metais turime skirti didelį dėmesį. Dėsiu didžiausias pastangas, kad šie projektai būtų finansuojami tiek, jog iki galo pasiektumėme užsibrėžtus tikslus. Ne mažesnį dėmesį JKL turi rodyti ir atskirų savo filialų iniciatyvoms, todėl siūlau tobulinti jų finansavimo tvarką. Manau, kad reikėtų sudaryti nuolatinį vidinį (neformalų) fondą su aiškiomis paprogramėmis ir kriterijais, kuriais remdamiesi filialai galėtų gauti finansavimą. Šio fondo skiriamos lėšos ir laikotarpiai, per kurį atrenkami ir tobulinami projektai būtų fiksuotas. Fondo bendrasis biudžetas siektų ne mažiau nei 10 000 Lt kasmet.

2009 m. pabaigoje bus atliktas organizacijos finansų auditas, skirtas išsiaiškinti ar pinigus naudojame tikslingai ir efektyviai.

VI. Kokybiška filialų veikla

Kiekviena organizacija privalo turėti stiprų pamatą. Toks pamatas Jaunųjų konservatorių lygai yra didelėje Lietuvos dalyje veikiantys filialai, kurių daugelis yra nauji ir vienija labai jaunus bei perspektyvius žmones, todėl norint stiprinti organizaciją, jos potencialą ir užsitikrinti ateitį – būtina į filialus, jų veiklą ir tobulėjimą investuoti žymiai daugiau, nei tai daroma dabar. Nuo to ar filialai veiks kokybiškai, ar juose bus gera vidinė atmosfera priklausys kiek narių pritrauksime ir kaip juos motyvuosime.

Siūlau sukurti „Filialų veiklos kokybės gerinimo sistemą“. Tai būtų programa, kurią pasitelkę galėtumėme filialams suteikti kryptingą ir ilgalaikę pagalbą, mokymus ir konsultacijas. Sistema būtų sudaryta iš dviejų dalių: filialų veiklos vertinimo ir filialų veiklos kokybės gerinimo. Pirmajame etape sukursime metodus, kaip tinkamai įvertinti filialus, jų vykdomą veiklą, išskirsime teigiamus bei neigiamus aspektus (čia reikia remtis kitų organizacijų, pvz. LiJOT, praktika ir konsultacijomis). Atsiradus filialų įvertinimo metodikai ir ją pritaikius matysime realią savo regioninių padalinių situaciją, po kurios kiekvienam filialui bus taikoma individuali programa. Tai bus mokymai, konsultacijos, pagalba rengiant veiklos planus ir pan. Mokymų temos atitiks kiekvieno filialo individualų poreikį. „Filialų veiklos kokybės gerinimo sistemos“ ekspertai, kurie atliks vertinimą ir konsultacijas, bus atrenkami (atsižvelgiant į jų profesionalumą ir gebėjimus) viešo konkurso būdu iš visų norinčių JKL narių. Manau, jog prie ekspertų komandos prisijungs nemažai JKL alumni narių, todėl galėsime maksimaliai efektyviai išnaudoti jų patirtį. Šią sistemą koordinuos Biure dirbsiantis regionų koordinatorius.

Minėtas regionų koordinatorius bus atsakingas ne tik už „Filialų veiklos kokybės gerinimo sistemos“ įgyvendinimą, bet ir už aktyvų kontakto su filialais palaikymą, nuolatinį informacijos apie jų veiklą, vidinius procesus rinkimą. Turėdama visą informaciją apie filialus, Valdyba galės žymiai geriau planuoti ir įgyvendinti savo darbotvarkę, kurioje tarp prioritetinių tikslų bus ir visų filialų aplankymas bei praktika, kai kas antras Valdybos posėdis bus išvažiuojamasis (į filialus). Taip garantuosime glaudų bendravimą, nuolatinį ryšio ir informacijos sklaidos palaikymą. Taip pat tai padės sukurti žymiai glaudesnį ryšį tarp Valdybos ir narių.

Kita svarbi problema kurią turime spręsti, tai organizacijos atributikos filialuose trūkumas. Daugelyje Lietuvos vietų nuolat vyksta daug įvairų mugių, jaunimui skirtų renginių, kuriuose JKL filialai jaučia poreikį pasirodyti gerai ir solidžiai, o tam reikia įvairios dalomosios medžiagos, skiriamųjų ženklų, vėliavų ir pan. Manau, jog dalį atributikos, skirtos išimtinai filialams turėtų finansuoti ir TS-LKD skyriai, nes aktyvi ir gerai matoma jų savivaldybėse veikiančios JKL veikla partijos skyriams yra naudinga. Visai kitai atributikai, įvairiems tušinukams, lankstinukams, marškinėliams (žiemai, be abejo, reikia praktiškesnio apdaro) kartu su Valdyba ir Biuru ieškosime papildomo finansavimo. Tai yra vienas iš labiausiai neatidėliotinų klausimų, kurio sprendimą turime rasti iki rudens, nes tada vėl prasideda labai aktyvi JKL filialų viešoji veikla.

Matau galimybių, per 2009 metus įsteigti mažiausiai 5 naujus filialus. Esu įsitikinęs, kad tam turėtumėme išnaudoti TS-LKD iniciatyvas ir jų jaunų narių regionuose potencialą. Šiais metais gavome nemažai laiškų iš įvairių miestų ir miestelių su jaunimo ir TS-LKD narių siūlymais padėti pas juos įsteigti JKL filialus. Manau, jog tuose miestuose, kur nestinga noro ir iniciatyvos, JKL filialai bus neabejotinai įsteigti.

Žinoma, filialai turi būti stiprūs ne tik vidumi, bet ir išore. „Filialų veiklos kokybės gerinimo sistema“ bus įrankis, kuriuo naudodamiesi filialai taip pat stiprins ir savo viešąją veiklą: bendravimą su kitomis regioninėmis jaunimo organizacijomis, veiklą savivaldybės jaunimo politikoje, viešus renginius ir bendravimą su TS-LKD. Valdyba neabejotinai bus ta institucija, į kurią kiekvienas filialas galės laisvai kreiptis, jei iškils klausimų ar reikės pagalbos (pvz.: dėl veikimo „Apskritajame stale“, bendraujant su TS-LKD ir pan.). Norėčiau matyti visus JKL filialus aktyviai įsijungiant į savo „Apskritųjų stalų“ veiklą, ten kur jų nėra – kuriant tokias skėtines organizacijas, o aktyviausius JKL narius siekiant tapti „Apskritųjų stalų“ valdybų ir Jaunimo reikalų tarybų nariais bei vadovais.

VII. Tarptautiniai ryšiai

Prieš kelerius metus JKL turėjo labai stiprius tarptautinius ryšius, aktyviai dalyvavome tarptautinių skėtinių organizacijų veikloje, mūsų nariai buvo renkami tų skėtinių organizacijų vicepirmininkais ir kolegialių organų nariais. Deja, per pastaruosius ketvertą metų mūsų tarptautinė veikla nėra aktyvi. Prie to prisidėjo daug įvairių veiksnių: padidėjo narystės mokesčiai, išaugo kelionių išlaidos, senieji JKL nariai, kurie ilgus metus aktyviai dirbo su tarptautiniais ryšiais pasitraukė ir nepaliko deramos pamainos sau, taip pat JKL turėjo daug vidinių problemų, kurios neleido nusibrėžti krypčių ir prioritetų, kurių siekiame tarptautinėje erdvėje.

Visgi per pastaruosius metus pavyko padėti gerą pagrindą tolesnei veiklai šioje srityje. Užmezgėme naujus kontaktus, žinome ką veikia ir kuo gyvena mūsų skėtinės organizacijos, patys organizavome tarptautinį renginį Lietuvoje bei vykome į susitikimus užsienyje. Tereikia visą naujai sukauptą patirtį nukreipti tinkama linkme.

Neabejoju tuo, jog JKL tarptautinė veikla vėl turėtų būti stipri, tačiau turime surasti naują jos viziją ir būdus, kaip pritaikyti prie šiandieninės situacijos. Matau dvi kryptis kuriomis norėčiau matyti vystantis JKL tarptautinius ryšius:

a) tarptautinė veikla turi tarnauti vidiniams organizacijos poreikiams;

turime stengtis, kad mūsų ir Lietuvos nuomonę įvairiais, globaliais klausimais išgirstų ir užsienio jaunimas, visuomenės bei politikai.

Ruošiant kiekvieną iš mano anksčiau minėtų į narius arba filialus orientuotų programų bus įtraukiama ir tarptautinė dalis: stažuotės, mokymai, kursai, praktika užsienyje. Išnaudosime galimybę JKL nariams per Europos savanorių tarnybą išvykti savanoriauti į organizacijas-JKL partneres užsienyje (tiek pavienes, tiek ir skėtines). Taip pat daug įvairų dešiniųjų tarptautinių organizacijų, pvz.: Fondation Robert Schuman, siūlo galimybę išvykti stažuotis į Europos Sąjungos institucijas.

Dalį narių motyvuoja galimybė ne tik stažuotis ar atlikti praktiką užsienyje, bet tiesiog pakeliauti. JKL turi puikias galimybes organizuoti netolimas pažintines-mokomąsias keliones aktyviausiems savo nariams (per metus bent 10 narių išvyks į tokias JKL organizuojamas keliones). Taip pat po naujų Europos Parlamento rinkimų padedami TS-LKD ir jos Europos Parlamento narių išnaudosime galimybę siųsti savus narius į pažintines keliones Briuselyje ir Strasbūre. Kitos, ne taip dažnai pasitaikančios galimybės (tokios kaip 2008 m. kelionės į Gruziją) bus taip pat išnaudojamos ir į jas siųsime kuo daugiau JKL narių.

Antroji labai svarbi JKL tarptautinės veiklos pusė yra aktyvus savo ir Lietuvos pozicijos reiškimas tarptautiniu lygiu. Visų pirma siūlysiu Valdybai apsibrėžti kokie yra mūsų dalyvavimo skėtinių organizacijų veikloje tikslai. Kadangi šiuo metu priklausome net trims skėtinėms organizacijoms (EDS, DEMYC ir IYDU), kurių kiekvienos metiniai narystės mokesčiai siekia apie 600 eurų, todėl, mano įsitikinimu, neturime kitos išeities, kaip tik apsispręsti kurioje (vienoje) iš šių organizacijų mes galėsime veikti aktyviausiai. Priimant tokį svarbų sprendimą Valdyba ir aš tarsiuosi su JKL senbuviais, kurie šiose organizacijose mus atstovavo seniau ir jas gerai pažįsta. Į šių narių nuomonę bus atsižvelgta, todėl neabejoju, jog rasime geriausią sprendimą.

Bene svarbiausia naujos JKL tarptautinės veiklos rūšimi taps susitikimų, konferencijų ir kitų panašių renginių organizavimas Lietuvoje. Mūsų šalis turi labai opių ir specifinių tarptautinių problemų, kurias galime kelti ir su jomis supažindinti mūsų partneres organizacijas iš kitų Europos valstybių. Naudojantis Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros ir tarptautinių fondų teikiama parama siūlau dvejų metų laikotarpyje Lietuvoje organizuoti didelį Europos jaunųjų konservatorių suvažiavimą. Jis turės vykti aktualiu Lietuvai klausimu, tokiu kaip pvz. energetika, ES rytų kaimynystė ar pan. Mąstant apie tai, kad artėja Lietuvos pirmininkavimas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai bei Europos Sąjungai – JKL tarptautinė veikla privalo aktyvėti ir sietis su tokiu tarptautiniu kontekstu, kokiame tuo metu veiks ir mūsų šalis.

Yra dar viena labai perspektyvi tarptautinės veiklos kryptis, kurios šiuo metu neišnaudojame – tai bendradarbiavimas su išeivijos jaunimu. JKL veikla šioje srityje galėtų būti vystoma dviem keliais: bendradarbiavimu su užsienio lietuvių jaunimo sąjungomis ir JKL filialų ar kitokių organizacinių struktūrų steigimu užsienyje:

Pirmuoju atveju mes turime dirbti su jau organizuotu išeivijos jaunimu, kuris nori palaikyti kontaktus su Lietuva ir čia gyvenančiais jaunaisiais tautiečiais. Manau, jog norą bendradarbiauti ir užmegzti ryšius su užsienio lietuvių jaunimo sąjungomis pirmiausia turi parodyti JKL. Tam Valdyboje siūlysiu parengti specialų projektą, kuris būtų susijęs su išeivijos lietuviams svarbia tema (pavyzdžiui dviguba pilietybė). Asmeniškai daug bendravau su užsienio lietuvių jaunimu, todėl remdamasis savo patirtimi tvirtinu, kad išeivijos jaunimo organizacijos nori ir yra pasiryžusios bendradarbiauti su Jaunųjų konservatorių lyga.

Antroji labai svarbi kryptis – JKL filialų ar kitų struktūrų steigimas užsienyje. Yra daug JKL narių, emigravusių į svečias šalis, tačiau norinčių su JKL palaikyti glaudžius ryšius. Dalis tokio jaunimo mielai aplink save burtų ir kitus jaunus žmones iš Lietuvos. Verta atkreipti dėmesį ir į užsienio TS-LKD skyrius, kuriuose gausu jaunimo. Išnaudodami šių žmonių potencialą mes galime steigti savo filialus (arba kitas struktūras, pvz. klubus) tose šalyse. Tai galėtų tapti gražaus bendradarbiavimo bei naujų galimybių visai JKL ir mūsų nariams pradžia. Iš savo struktūrinių padalinių užsienyje mes taip pat gautumėme gana didelės naudos, pavyzdžiui galimybę narius iš Lietuvos siųsti į stažuotes ar keliones užsienyje, o prireikus gal net ir gauti šiokią tokią finansinę pagalbą.

VIII. Bendradarbiavimas su TS-LKD

Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai yra stipriausia Lietuvos politinė jėga. Tai neatsiejamu istoriniu, tradiciniu bei giminingu ryšiu su JKL susieta politinė organizacija.

Mus ir TS-LKD turi sieti glaudus, pasitikėjimu ir abipuse parama grįstas bendradarbiavimas. Aš sutinku su teigiančiais, kad JKL negali būti TS-LKD satelitas ir visiškai nuo partijos valios priklausoma organizacija. Esu įsitikinęs, jog pirmiausia mes patys turime suvokti ko norime iš TS-LKD, ką ir kokiu būdu ji mums gali duoti, ir ką mes mainais duodame partijai. Neabejoju, kad JKL ir TS-LKD privalo būti dvi lygios partnerės, kurios siekia vieno bendro tikslo – geresnės, gražesnės ir morališkai atsinaujinusios Lietuvos.

Vienas pirmųjų darbų, kurių ketinu imtis (jei tik man šiuose JKL Pirmininko rinkimuose bus suteiktas pasitikėjimas ir parama), bus atviro, aiškaus ir diskusija paremto bendravimo tarp JKL ir TS-LKD užmezgimas. Bendravimas su TS-LKD bus viena svarbiausių Valdybos prerogatyvų.

Matau, jog šiuo metu turime gerą ryšį su partija, tačiau mums trūksta suvokimo ko iš jos norime ir ką galime mainais duoti. Šiam tikslui ketinu suburti Politikos komitetą, kurį sudarys ne tik Valdybos nariai, bet ir JKL filialų atstovai, kiti šviesūs JKL protai, JKL senbuviai. Šiai struktūrai bus pavesta suformuoti „JKL Politikos programą“ – dokumentą, kuriame mes suformuotumėme savo Lietuvos viziją, įtvirtintume tikslus, kuriuos įvykdę pasiektumėme, jog ši vizija būtų įgyvendinta, taip pat išryškintumėme, mūsų nuomone, svarbiausias valstybės gyvenimo problemas ir būdus šioms problemoms spręsti. Tai būtų ne tik labai aiškios JKL politinės pozicijos partijai pristatymas, pasiūlymų TS-LKD politikai pateikimas, bet ir kelias kuriuo turėtų eiti JKL nariai kandidatuojantys savivaldybių tarybų, Seimo ar Europos Parlamento rinkimuose. Taip pat turėdami tokį dokumentą galėsime nesunkiai įsijungti į specializuotus partijos komitetus, kurie rengia TS-LKD programą (pavyzdžiui Švietimo reikalų komitetas ir pan.). Taip pat matau realią galimybę bent vienam JKL nariui būti nuo JKL deleguotam į autoritetingiausią TS-LKD struktūrą - Politikos komitetą.

Ne mažiau svarbu atgaivinti ir bendradarbiavimo sutarties su TS-LKD pasirašymo idėją. Jos esmė ir pagrindas bus mūsų, kaip svarbių partijos partnerių įtvirtinimas. Sutartis remsis abipuse parama ir bendradarbiavimu, o JKL reikalavimas suteikti kvotas TS-LKD struktūrose ir rinkiminiuose sąrašuose gali būti vardan bendro sutarimo nukeltas ateičiai, nes suprantant TS-LKD, kaip partijos, specifiką, ideologines nuostatas ir kokybės siekį, visoms partijoje esančioms grupėms turi būti taikoma vienoda tvarka ir galimybės laisvai bei lygiai konkuruoti. Partijos rinkiminiuose sąrašuose turi būti tik tie asmenys, kurie turi pakankamą kompetenciją ir yra palaikomi partijos narių, o JKL turi tapti platforma jauniems konservatoriams įgauti reikiamą kompetenciją ir paramą iš kitų partijos narių.

Svarbu nepamiršti ir to, kad 2011 m. artėja nauji savivaldos rinkimai. Nors iki jų liko dar pora metų, tačiau pradėti ruoštis rinkimams reikia jau dabar. Mano pozicija yra tokia, jog bent trečdalyje savivaldybių JKL nariai turėtų būti keliami kandidatais į savivaldybių Tarybas TS-LKD sąraše. Kad pasiektumėme tokį rezultatą, turime stipriai padirbėti ir pasiruoši. Pirmiausia pradėsime ruošti minėtąją „JKL Politikos programą“, kuri taps mūsų keliamų kandidatų kelrode, principais ir pozicija, kuriuos jie „nešis“ į politiką. Kitas, ne ką menkesnis darbas yra tų JKL narių, kurie galėtų kandidatuoti savivaldos rinkimuose, paruošimas ir jų autoriteto didinimas partijoje. Turėdami tokias programas, kaip „Nacionalinė lyderių akademija“, galėsime mūsų nariams suteikti riekiamų žinių, paruošti juos politiniam gyvenimui. Taip pat svarbus darbas laukia ir per TS-LKD Sąskrydžius, kitus masinius renginius, kur mes pristatysime savo politinę poziciją ir jaunuosius lyderius. Tai padidins mūsų autoritetą ir žinomumą tarp paprastų partiečių ir padės JKL nariams lengviau įsitvirtinti TS-LKD skyriuose bei struktūrose (pvz. tapti grupių vadovais, Tarybų nariais, būti deleguotais į Suvažiavimus ir pan.).

Svarbiausiais partneriais atstovaujant jaunimą partijoje mums turi tapti Jaunieji krikščionys demokratai ir Jaunųjų tautininkų organizacija. Tai panašias vertybes išpažįstančios jaunimo organizacijos, kurios stipriai susijusios su TS-LKD frakcijomis. Ketinu atnaujinti diskusiją su jomis dėl jaunimo padėties partijoje. Esu skeptiškas dėl bet kokių naujų jaunimo darinių ar panašaus pobūdžio susivienijimų partijoje kūrimo, tačiau palaikau idėją TS-LKD įsteigti nuolatinį jaunimo politikos komitetą, kuriame būtent mes, trys prie TS-LKD esančios jaunimo organizacijos, dirbtumėme išvien jaunimo labui. Šis komitetas galėtų pastūmėti TS-LKD atsigręžti į jaunimą ir jo problemas. Be abejo, šiame komitete lyderiauti privalėtų būtent JKL, nes jaunimo politikos srityje mes turime geriausią ir ilgiausią įdirbį.

IX. Įvaizdis ir bendravimas su kitomis organizacijomis

Esame atvira visuomenei jaunimo organizacija, vykdanti daug įvairių viešųjų renginių, o vienas iš pagrindinių mūsų tikslų yra informacijos apie konservatizmą sklaida. Per 16 gyvavimo metų organizacija tapo atpažįstama visuomenėje ir jaunimo tarpe, JKL ir jos renginiais domisi žiniasklaida, tačiau iki šiol savo įvaizdžio visuomenėje mes patys nekuriame, neturime ir aiškiai apsibrėžę kokie norime būti, ir kaip turėtumėme atrodyti. Tokios vientisos krypties nebuvimas dažnai iškraipo viešąją nuomonę apie JKL.

Ne mažiau svarbus JKL tikslas yra bendravimas bei bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis. Be abejo, ši veikla glaudžiai susijusi su įvaizdžiu ir JKL viešuoju gyvenimu, tačiau kartu ir nukeipta į siauresnę ir labiau specifinę auditoriją – nevyriausybines, ne pelno siekiančias organizacijas. Per daugelį JKL gyvavimo metų mes užmezgėme tvirtus ryšius su kitomis, ne vien politinėmis jaunimo organizacijomis bei tapome svarbia jaunimo politikos dalimi.

Sustoti vietoje negalime, nes ateityje laukia dar daug iššūkių. Turime pradėti patys kurti savo įvaizdį ir atrodyti taip, kaip save pristatome JKL Vizijoje: Jaunųjų konservatorių lyga – lyderiaujanti ir autoritetinga Lietuvos jaunimo organizacija, turinti darniai veikiančią struktūrą bei aktyviai dalyvaujanti valstybės gyvenime.

Norėdami šią Viziją įgyvendinti pirmiausia turime sukurti prie naujosios strategijos priderintą JKL Įvaizdžio strategiją. Pamatas šiam dokumentui yra – prieš keletą mėnesių Valdybai pateikiau Įvaizdžio koncepciją, kuri buvo kuriama rinkimų į LR Seimą metu, remiantis TS-LKD užsisakytais nuomonių tyrimais ir pagal juo sukurtais TS-LKD Įvaizdžio dokumentais. Visgi to nepakanka ir reikia į visą mūsų organizacijos įvaizdį pažvelgti iš platesnės perspektyvos ir numatyti ne tik kryptį, bet ir priemones, kurių imsimės įgyvendindami šią strategiją. Tam, kad būtų atliktas toks nelengvas darbas, ketinu inicijuoti specialios darbo grupės, kurią sušauktų Valdyba, sukūrimą. Biure taip pat dirbs žmogus, atsakingas už ryšius su visuomene ir užtikrins, kad JKL ir tolių būtų gerai matoma, vieša ir atvira jaunimo organizacija.

Jaunųjų konservatorių lygai bendravimas su kitomis jaunimo organizacijomis yra svarbi viešosios veiklos dalis. Esu įsitikinęs, jog prioritetą turėtumėme dėti vertybėmis ir ideologiniu panašumu grįstam bendradarbiavimui su Jaunųjų krikščionių demokratų ir Jaunųjų tautininkų organizacijomis. JKL ir šios dvi organizacijos veikia šalia TS-LKD, todėl glaudus bendradarbiavimas yra būtinas ir turi potencialo atnešti didelės naudos. Sieksiu, kad būtų atnaujintas dialogas dėl jaunimo padėties TS-LKD. Siūlysiu Jauniesiems krikščionims demokratams ir Jauniesiems tautininkams pasirašyti trišalę bendradarbiavimo sutartį, kurioje vieni kitiems įsipareigotumėme ne tik vykdyti bendras veiklas, projektus, bet ir kartu vieningai atstovauti jaunimą TS-LKD bei daryti įtaką partijos politikai, kuri yra susijusi su jaunimu. Šiam uždaviniui įgyvendinti siūlysiu sukurti TS-LKD Jaunimo politikos komitetą, kuris ne tik paklos pamatus geresnei ir aiškesnei TS-LKD vykdomai jaunimo politikai, tačiau kartu taps ir pagrindu visų trijų prie partijos veikiančių jaunimo organizacijų bendradarbiavimui kitose, su jaunimu susijusiose struktūrose.

Su visomis kitomis, mažiau ideologiškai artimomis, jaunimo organizacijomis JKL turi palaikyti gerus ir aiškiais tikslais pagrįstus santykius. Turime ieškoti bendrų interesų ir sutarimo jaunimui svarbiais klausimais, kaip pavyzdžiui švietimo reforma (su LSAS ir LSS), neformalusis ugdymas (su Ateitininkų federacija ir kitomis) ir pan.

Norėdami būti lyderiaujančia Lietuvos jaunimo organizacija privalome išlaikyti ir plėsti savo įtaką Lietuvos jaunimo organizacijų taryboje. Šiuo atžvilgiu svarbu ir toliau išlaikyti LiJOT Valdybos nario poziciją tam, kad galėtumėme tiesiogiai dalyvauti jaunimui svarbiuose politiniuose įvykiuose, taip pat siekti įsitvirtinimo kitose jaunimo politikos struktūrose, pavyzdžiui Jaunimo reikalų taryboje. Tačiau svarbus ne tik reikšmingų pozicijų užėmimas, bet ir tai, kad mes būtumėme girdimi, kad jaunimas žinotų mūsų poziciją, o LiJOT ir kitos jaunimo struktūros į ją atsižvelgtų priimdamos sprendimus.

Jaunimo organizacijos ir visa jas veikianti aplinka nuolat keičiasi, todėl JKL privalo nepailstamai žvalgytis naujų partnerių bei bendradarbiavimo galimybių. Atsižvelgdami į tai negalime apsiriboti vien tik jaunimo organizacijomis – gyvybiškai svarbu ieškoti ryšio ir su kitomis NVO, bendruomenėmis, katalikiškomis, šeimos vertybes puoselėjančiomis organizacijomis. Tvirtai tikiu, jog mums reikalingas glaudesnis ryšys su Lietuvos Sąjūdžiu, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Piliečių santalka ir kitomis aktyviomis bei didelę reikšmę Lietuvos visuomeniniam gyvenimui turinčiomis organizacijomis.

Populizmas – nūdienos politikų dažnai vartojamas terminas, kuris savo prigimtine reikšme nusako į “liaudį” prieš “elitą” orientuotą kalbos tipą. Trumpai tariant tai yra judėjimas prieš esamą politinę santvarką, už liaudį ir jos interesą (lot. populus – liaudis). Šis judėjimas gali reikštis dviem būdais: kaip filosofija siūlanti keisti esamą socialinę ir politinę tvarką arba tiesiog kaip politikų ir socialinių judėjimų veikėjų retorikos būdas kovojant su esama partine sistema. Įdomu, tai, jog populizmo terminas pirmiausia atsirado XX. a. 3 dešimtmečio prancūzų literatūroje, kaip srovė, kuriai būdingas tikroviškas kaimo ir miesto varguomenės kasdienybės vaizdavimas, primityvaus dvasinio pasaulio veikėjai, socialinių apibendrinimų vengimas. Politikoje tokia reikšme, kokia jį naudojame šiandien, populizmas pradėtas vartoti žymiai vėliau ir dažniausiai neigiama prasme.

Visgi nors terminas pradėtas vartoti tik XX a., tačiau jo turinys buvo suformuotas jau antikos laikais. Senovės Romoje buvo naudojamas terminas “populares”, kuris apibūdino į plebėjus orientuotus aristokratus. Šviečiamojo amžiaus liberalus irgi galima vadinti populistais, nes jų idėjos buvo nukreiptos į tuometinės socialinės ir politinės sistemos pakeitimą, žmonių teises ir laisves. Tačiau gryniausią ir radikaliausią savo pavidalą populizmas įgavo kartu su Karlo Markso idėjomis ir socializmu. Darbininkų judėjimas, klasių kova, visiška žmonių lygybė bei arši naudojanti daugybę simbolių ir psichologinės manipuliacijos elementų retorika sukūrė geriausią ir efektingiausią populizmo užtaisą šiuolaikinio pasaulio istorijoje.

Nors šiandiena yra žymiai pakitusi nuo Karlo Markso ir jo pasekėjų klestėjimo laikų, radikalią populistinę retoriką varžo daugybė įstatymų ir teisinių normų, tačiau šis reiškinys vis dar yra labai gajus. Panašu, jog populizmas įgauna naują veidą ir reikšmę šiuolaikinės politikos fone, o greičiausiai plinta neturtingose, postotalitarinėse valstybėse, kur gausu socialinių įtampų ir nepasitenkinimo esama politine tvarka. Į šį valstybių tarpą patenka ir Lietuva.

Iki 1997 m. Lietuvos partinė sistema buvo daug maž stabili. Vyravo du labai aiškūs poliai: Sąjūdis (TS(LK)) vs. Komunistų partija (LDDP). Tačiau 1997 m. viskas labai stipriai pasikeitė. Abiejų tradicinių partijų remiamus kadnidatus nustelbė du nepartiniai: Valdas Adamkus ir Artūras Paulauskas. Be abejo pagrindinė tokio staigaus pasikeitimo (dar 1996 m. pabaigoje vykusiuose LR Seimo rinkimuose įtikinamą pergalę laimėjo TS(LK)) priežasčių riektų ieškoti analizuojant visuomenės nuotaikas, kurias galima apibūdinti, kaip kažko naujo troškimą.

Tuo metu abu nepartiniai kandidatai atstovavo naują politikos kryptį, Valda Adamkus buvo visai nesenai iš JAV reemigravęs, savo politines pažiūras būtent toje šalyje suformavęs politikas. A. Paulauskas – gerbiamas už principingą kovą su organizuotu nusikalstamumu, kai ėjo Generalinio Prokuroro pareigas. Visgi šių dvejų kandidatų rinkiminės kampanijos skyrėsi gana stipriai. Galima teigti, jog Valda Adamkus buvo tradicinio požiūrio ir politikos šalininkas, dėl to antrajame rinkimų ture jį parėmė ir pergalę garantavo tradicinės partijos. Tuo tarpu Artūras Paulauskas pasitelkė dar neregėtą, griežtą, mesianistišką retoriką. Vien ko verta jo rinkiminės kampanijos akcija, kurios metu rinkėjai galėjo A.Paulauskui atnešti lapelį su žmogaus, kuris tą rinkėją nuskriaudė pavarde, o Paulauskas, kai bus išrinktas visus tokius nedorėlius nubaus. Taigi A.Paulauskas labai sąmoningai, manipuliuodamas visuomenės nuotaikomis panaudojo populizmo mašiną: socialiai į liaudį orientuota griežta retorika ir kampanija, kovojančio prieš niekadėjus, dažniausiai susijusius su valdančiuoju politiniu elitu, stereotipas. Tuo metu tai stipriai veikė ir A.Paulauskas vos nelaimėjo antrojo rinkimų rato. Ši netikėta jo sėkmė atvėrė naujas galimybes kitiems bet kokia kaina į valdžią besiveržiantiems politikams.

Ekonominė krizė Rusijoje, sudavė labai stiprų smūgį Lietuvos ekonomikai, kuri buvo ir yra stipriai priklausoma nuo šios kaimyninės valstybės. Ekonomikos nuosmukis stipriai atsiliepė tuometinio Ministro Pirmininko G.Vagnoriaus ir pagrindinės valdančiosios partijos TS(LK) reitingams. Atsistatydinus Gediminui Vagnoriui jį pakeitė tuometis Vilniaus meras Rolandas Paksas. Deja šis TS(LK) ėjimas buvo didelė klaida iššaukusi dar vienos politinio mesianizmo krypties atsiradimą. Rolandas Paksas Premjeru išbuvo vos 5 mėnesius ir atsistatydino neva protestuodamas prieš “Mažeikių naftos” pardavimą amerikiečių kompanijai “Williams”. Šis sandoris visuomenėje buvo sutiktas neigiamai ir dar labiau kirto TS(LK) reitingams, o R.Pakso žingsnis jam atvėrė visiškai naujas politikos galimybes. Nelaikyčiau jo atsistatydinimo specialiai suplanuotu, greičiausiai tai buvo jo aplinkos ir jį remiančių politinių grupuočių reakcija į jiems nenaudingą sandorį. Visgi R.Paksas pasitraukęs iš TS(LK) perbėgo į silpną bei ganėtinai marginalią Lietuvos liberalų sąjungą. Netrukus tapo jos lyderiu, kas lėmė šios partijos reitingų šuolį į pirmąją poziciją.

2000 m. jau prieš Seimo rinkimus buvo aišku, jog pergalę švęs “Naujosios politikos” partijos. Taip skambiai buvo pavadinta Artūro Paulausko įkurta Naujoji Sąjunga (socialliberalai) ir Rolando Pakso perimta Lietuvos liberalų sąjunga. Du nauji lyderiai, viena politikos kryptis – populizmas. Visgi drįsčiau atskirti R.Pakso ir A.Paulausko retoriką bei politinę orientaciją. Nors jie abu naudojo daugmaž panašią populistinę schemą, kurią minėjau anksčiau, tačiau politiniu požiūriu A.Paulauską galime laikyti kairesniu, o R.Paksą dešinesniu politiku. Šita skirtis yra svarbi tuo, jog nuo jos prasideda lietuviškojo populizmo srovių/krypčių atsiskyrimas: dešinysis populizmas ir kairysis populizmas.

Dėl šio atskyrimo daugelis su manimi gali nesutikti, nes, kaip minėjau, kiekvienas populistas naudoja tuos pačius elementus: į liaudį prieš elitą orientuotą aštrią retoriką, menamą siekį pakeisti esamą socialinę ir politinę sistemą nauja. Tačiau Lietuvos atžvilgiu išsiskyrė dvi labai aiškios politinės grupės, kurios vėliau pasireiškė formuojant naujas politines partijas ir įeinant į dešiniųjų arba kairiųjų koalicijas, dėl to aš ir ketinu atskirti R.Pakso ir A.Paulausko sėkmės reiškinį.

Šioje vietoje norėčiau sustoti. Straipsnyje gvildenamus lietuviškojo populizmo reveransus pratęsiu vėlesnėse savo publikacijose. Kitame straipsnyje toliau bandysiu rašyti apie Rolando Pakso pakilimą ir nuosmukį per 2002 m. Prezidento rinkimus, Darbo partijos susiformavimą ir 2007 m. rinkimų rezultatus.

Andrius Vyšniauskas

www.vysniauskas.eu

Pasirodysiu ne populiarus, tačiau Georgą Bushą aš vertinu, kaip gerą Prezidentą. Duagelis apžvalgininkų teigia, jog G.Busho prezidentavimas pasižymėjo dviem procesais: pirma, šalis įstumta į viena giliausių finansinių krizių per visą jos istoriją; antra, JAV įsivėle į du sunkiausius karus nuo Vietnamo.

Tenka pripažinti, jog dėl blogos pasaulio ir JAV finansinės situacijos G.Bush’as ir jo administracija yra atsakingi, tačiau juos vadinti krizės kaltininkais negalima. Per daug liberali JAV finansų sistema buvo sukurta žymiai anksčiau nei prezidentu tapo G.Bushas. Pradžią galime sieti su Ronaldu Reiganu, o užuomazgas dar žymiai anksčiau. Per laisvą ir skatinančią rizikuoti finansų sistemą kritikavo  dar Billas Clintonas, tačiau jos reformavimui jokių veiksmų nesiėmė. Panašiai elgėsi ir Georgas Bushas. Manau vienintelis kaltinimas šiam Prezidentui turėtų būti dėl to, jog jis nesiėmė priemonių užkirsti kelią krizės kilimui. Visgi šioje istorijoje yra dar vienas veiksnys, kuris labai ribojo Prezidento veiksmus. Turiu galvoje pačius JAV piliečius. Liberalioji finansų sistema padėjo žmonėms lengvai pasiskolinti ir daugiau vartoti. Bandant sustabdyti ar sušvelninti artėjančią krizę būtų reikėję kelti didesnius reikalavimus bankams, kad jie atsakingiau skolintų,  paskolas išduotų tik tiems žmonėms, kurie jas galės grąžinti ir pan. Trumpai tariant, bet koks bandymas stabdyti krizę būtų privertęs apsunkinti lengvą JAV piliečių gyvenimą. Be abejo toks sprendimas būtų labai nepopuliarus, o Prezidento reitingai ristųsi dar žemiau.

Pasaulis, ypatingai jaunimas, G.Bushą kaltina antrąja nuodėme: karai Afganistane ir Irake. Paradoksalu, tačiau daugelis tų, kurie dabar visomis jėgomis koneveikia G.Busho “hard power” politiką, po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinio išpuolio ją palaikė. Niekas neabejojo operacijos Afganistane reikalingumu ir ši operacija tapo vienu iš svarbiausių NATO uždavinių. Būtent NATO, tai reiškia, kad šioje operacijoje dalyvauja ne tik JAV, bet ir beveik visos Europos karinės pajėgos, tad už jos sėkmę ar nesėkmę atsakingi visos NATO valstybės.

Deja kita G.Busho inicijuota kampanija prieš Sadamo Huseino diktatūrą Irake sukėlė daugiau neigiamų nei teigiamų nuomonių net ir jos pradžioje. Pretekstas karui – neva Irako gaminamas masinio naikinimo ginklas, kurio vėliau nebuvo rasta. Visgi nemanau, jog priežastis yra būtent ši. Reikėtų žvelgti šiek tiek platesnę ir strategija pagrįstą šio karo priežastį. Georgeas Bushas atstovauja neokonservatyviąją politikos kryptį, kuri labai stipriais susijusi su tarptautinių santykių realizmo šaka. Taip pat G.Bushas nuo pat pradžių savo užsienio politikoje  vadovavosi demokratijos ir laisvės principais. Visos, be išimties, nedemokratijos buvo smerkiamos (išimtys buvo tik dėl pozicijos stiprumo, kuris buvo susijęs su JAV ir tų valstybių bendradarbiavimu). Irakas turėjo tapti tarsi placdarmu, pavyzdžiu tolimesniam Artimųjų Rytų demokratėjimui, laisvėjimui ir artėjimui link JAV bei Vakarų. Deja dėl prastai parinktos ir per daug optimistiškos karo strategijos karinė kampanija Irake užsitęsė ir virto pūliuojančia JAV politikos žaizda. Antrosios kadencijos metu G.Bushas sutelkė visas jėgas Irako problemos sprendimui. Nors kritika tokiai jo pozicijai aštrėjo, tačiau G.Bushas savo tikslą beveik pasiekė. Vien tik užsispyrimo ir tvirtos pozicijos dėka vietoje karių mažinimo jų buvo nusiųsta dar daugiau. Tai davė rezultatą – saugumo situacija Irake žymiai pagerėjo. Išpuolių sumažėjo labai ženkliai, ekonomika, nors ir lėtai, tačiau atsigauna, Irako kariuomenės ir policijos pajėgos į savo kontrolę perima vis daugiau teritorijų, valdžia renkama demokratiniu keliu. Galima teigti, kad antroji laiko, kurį JAV kariai yra Irake, pusė buvo žymiai geriau suplanuota ir davė daug geresnių vaisių. Įdomu, jog Irakas yra viena iš nedaugelio pasaulio valstybių kur žmonės G.Bushą vertina labiau teigiamai negu neigiamai.

Aš net neabejoju, jog bet kuris kitas JAV Prezidentas G.Busho vietoje būtų elgesis labai panašiai, o gal net ir griežčiau. Net ir Barackas Obama.

Šiuo įrašu noriu parodyti, jog G.Bushui būti Prezidentu reikėjo labai nelengvu laiku. Įsisenėjusios ekonominės bėdos, suklestėjęs terorizmas ir auganti nedemokratija. Tai tik keletas problemų, su kuriomis jis susidūrė per savo kadenciją. Dalies jis nesugebėjo išspręsti, tačiau principingą ir kietą jo poziciją reikia vertinti teigiamai. Vien  pagalvokime kas būtų buvę  jei vos tik susidūręs su pirmuoju visuomenės spaudimu G.Bushas būtų nutraukęs operaciją Irake. Neabejoju, jog Irake turėtumėme antrą Somalį (1993 m. konflikto Somalyje metu JAV įvedė savo pajėgas. Operacijos metu buvo nukauta keletas JAV karių ir sraigtasparnių. JAV televizija parodė, kaip Somalio sukilėliai išsityčioja iš JAV karių palaikų. Kilus nemažiems protestams JAV prezidentas Billas Clintonas operaciją nutraukė, nors, kaip teigia specialistai, pergalė buvo visai šalia).  Neryžtingumo pasekmės būtų buvę daug skaudesnės.

Mums, lietuviams, turėtų būti ypač svarbi G.Busho parama stojant į NATO ir ES. Nors jo politika Rusijos atžvilgiu buvo svyruojanti, tačiau parama Baltijos ir kitoms posovietinio bloko valstybėms buvo vienareikšmiška ir vertybiška. Prisiminkime G.Busho žodžius Vilniuje, kai Lietuva buvo priimta į NATO: “Tie, kurie pasirinktų Lietuvą savo priešu, taptų ir Jungtinių Amerikos Valstijų priešu”. Tai žodžiai suteikę mums vilties, o pirmasis JAV Prezidento apsilankymas Lietuvoje įeis į mūsų šalies istoriją, kaip viena iš svarbiausių mūsų užsienio politikos ir diplomatijos pasiekimų. Didelis G.Busho dėmesys Europai, o ypač rytinei jos daliai, buvo labai stiprus stimulas šio regiono valstybių pasitikėjimui  ir tikėjimui savimi, nepriklausoma politika bei ekonomika. Aš net neabejoju, kad naujojo JAV prezidento B.Obamos Lietuvoje nesulauksim, tačiau neduok dieve, jog jo dėmesys Rytų Europai ir Rusijai bus mažesnis nei G.Busho (demokratų pozicija SSRS ir dabartinės Rusijos atžvilgiu visada buvo švelnesnė nei respublikonų). Tai visiškai atrištų rankas revanšistiniams Kremliaus norams.

Istorijos eigoje G.Busho politika bus įvertinta objektyviai. Tikrai manau, jog ji bus  įvertinta geru balu.

Andrius Vyšniauskas

www.vysniauskas.eu

]]> http://blogas.jkl.lt/?feed=rss2&p=20 0 http://blogas.jkl.lt/?p=11 http://blogas.jkl.lt/?p=11#comments Wed, 31 Dec 2008 11:41:08 +0000 Andrius http://blogas.jkl.lt/?p=11 Kalėdoms gavau neblogo darbo: paruošti Jaunųjų konservatorių lygos biuro (sekretoriato) viziją. Tai turėtų būti administracinis, vykdomasis organas. Bene daugiausiai diskusijų ir apmąstymų man ir mano kolegoms sukėlė tai, kokiu principu turėtų dirbti šio biuro nariai. Viena galimybė yra mokamas darbas, o kita – savanorystė. Pastarasis principas kelia daug klaustukų, dažnas jį vertina skeptiškai. Pripažinsiu, jog iki tol, kol nepasidomėjau savanoryste plačiau, man ji buvo taip pat tamsi ir neaiški dėmė.Daug kas gali klausti: kodėl aš turiu dirbti jei man už tai nemoka? Aš manau, jog tai tikrai trumparegiškas požiūris. Dirbdami bet kokį darbą mes gauname kokį nors atlygį, nebūtinai pinigine išraiška. Pavyzdžiui mokydamiesi mokykloje mes negauname už tai algos. Mes gauname žinias ir pažymius. Visgi mokyklos pavyzdys taip pat yra gana silpnas argumentas.

Kiekvienas žmogus savo gyvenime vienus dalykus daro savo noru, o kitus ne savo. Už pastaruosius dažniausiai mokamas atlyginimas. Savanoriški dalykai dažniausiai yra mums patiems smagūs ir įdomūs, dėl to juos mes darome be jokios algos. Taip pat savanoriškai mes galime daryti ir nelabai malonius dalykus, tačiau tos veiklos pasitarnauja kitiems mums svarbiems žmonėms, pvz.: namų tvarkymas nėra linksmas, tačiau taip mes prisidedame prie kitų šeimos narių gerovės.

Nuo teorinių pamąstymų pereikime prie konkretybių. Šiame straipsniuke, noriu kalbėti apie savanorystę, kurią mes atliekame nevyriausybinėse organizacijose (NVO). Tai yra organizacijos, kurių veikla nėra ir negali būti pelninga, tačiau ji reikalinga, pvz.: Bažnyčia. Nemanau, kad atsiras tokių, kurie sakys, jog bažnyčia turi “daryti biznį”. Tai būtų mažų mažiausia šentvagiška.

Taigi, dauguma NVO vykdo visuomenei naudingą darbą, kurio negali padaryti valstybė ar privatus sektorius. Visgi nuo to klausimas, kodėl reikėtų savanoriauti NVO nei kiek nepaaiškėja. Atsakymui aš matyčiau du dalykus: idėjiškumą ir naudą pačiam savanoriui.

Kiekviena NVO turi savo idėją, kurią neša visuomenei, ir kuria vadovaujasi, pvz.: Bažnyčios idėja – rūpintis tikinčiųjų dvasiniu gyvenimu, Vietos bendruomenės – kurti patogų savo narių gyvenimą, JKL – skleisti konservatizmą jaunimo tarpe ir ugdyti naujus lyderius bei pan. Taigi natūralu, jog jei pritari kokios nors organizacijos idėjai, tai tu nori su ja susisieti, dalyvauti jos veikloje, jei padėti puoselėjant skleidžiamą idėją. Pirmasis veiksnys skatinantis savanorystę gali būti bendra idėja, kuriai pritariame.

Visgi šiuolaikinė visuomenė yra labai sumaterelėjusi ir vien idėja dažno žmogaus, juo labiau jauno, nesužavėsi ir nepatrauksi. Riekia jam kažką duoti. NVO negali mokėti algos, tad turi už darbą žmogui sumokėti kokiu nors kitokiu būdu. Čia gali būti daugybė įvairių dalykų. Vienus skatina tiesiog gera kompanija, kiti nori save realizuoti, treti nori tiesiog įvykdyti kokį nors projektą ir pan.

Kalbant siauriau, apie JKL, šita organizacija savanoriui gali duoti, mano nuomone, daug:

1. Idėją – kadangi organizacija turi labai aiškiai išreikštą ideologinę pakraipą, tai paskata ką nors joje daryti, gali būti noras šią idėją skleisti visuomenėje. Deja tai gražiai skamba, bet mūsiškam jaunimui į galvą įkalta libertaristinė mintis, kad jaunas žmogus negali žinoti kokiai politinei krypčiai jis prijaučia, todėl sudominti ideologija yra ganėtinai sunku.
2. Praktiką – jei žmogus studijuoja buhalteriją, tai jam galima patikėti organizacijos buhalterinę apskaitą. Jis gaus geriausią praktiką, nes organizacijos finansai yra tikrai nelengva sritis, o būnant pirmo ar antro kurso studenčioku jokia rimta privati įmonė neduos tvarkyti savų finansų. NVO mielai priims, nes ji vertina bet kokią pagalbą. Taigi galima gauti tikrai labai naudingos praktikos.
3. Savirealizaciją – į organizaciją dažnai ateina žmonių, kurie turi labai konkretų tikslą, pvz.: jie nori pravesti mokymus. Jei žmogus nori, o organizacijai reikia, tai kodėl to jam nedavus? Tereikia sudaryti sąlygas ir žmogus savanoriškai galės vesti mokymus. Jis įgyvendins savo norą, šiuo atveju praves mokymus, o organizacija taip pat gaus naudos, nes jos nariai galės ko nors išmokti.
4. Ambicijas – ne paslaptis, jog dalis jaunų žmonių į politines jaunimo organizacijas ateina turėdami konkrečių politinių ambicijų. Tai yra labai normalus ir sveikintinas jauno žmogaus noras. Organizacija jam gali padėti šias ambicijas įgyvendinti, pvz.: jei jis turi gerą ranką ir aštrų protą, jis gali rašyti straipsnius į organizacijos laikraštį, jei šie straipsniai bus įdomūs tai jį galbūt pastebės partijos laikraščio redaktorius ir pasiims rašyti į partijos laikraštį. Štai ir karjeros partijoje pradžia. Jei jo nepastebės partija, tai ne abejotinai pastebės kiti organizacijos nariai. Štai galimybė kandidatuoti į aukštesnes pareigas pačioje organizacijoje, kas taip pat gali būti tramplinu į politiką.
5. Galimybė bendrauti – yra žmonių, kurie mėgsta bendrauti, tačiau tai nori daryti ne su bet kuo, o su bendraminčiais. Jei jis pritaria organizacijos idėjai, tai gali būti, jog čia sutiks bendraminčių.
   
6. Prasmingas laisvalaikis – jeigu žmogus nemėgsta savo laisvo laiko leisti prie kompiuterio ar be tikslo trindamasis gatvėje, tai organizacija gali suteikti galimybes prasmingesniam laisvalaikiui, veikiant mėgstamoje srityje.
   

Yra dar daug kitos naudos, kurią gali suteikti savanoriavimas NVO. Tereikia šiek tiek pakeisti savo mąstymą.

Man 21 m., esu studentas, tačiau man labai juokingai atrodo net ir mano draugų trečiakursių (ką jau bekalbėti apie moksleivius) norai visą vasarą dėl kelių tūkstančių praleisti Airijoje dieną naktį skinant braškes. Ką tai duoda? Viso labo sugadintas atostogas ir keletą savaičių džiaugsmo, kol išleidi tuos kelis sunkiai uždirbtus litus. Tuo tarpu, kol jie aria svetimoje šalyje aš aktyviai, be jokio atlygio veikiu savoje organizacijoje, susipažinu su kokiu nors politiku, o jis mane pasikviečia savanoriškai panešioti lankstinukus per savo rinkiminę kampaniją. Ką aš iš to gaunu? Ogi pamatau, kaip veikia rinkiminis štabas (tai man ypatingai naudinga, nes studijuoju politikos mokslus) ir užmezgu ryšį su įtakingu politiku (o tai jau galimybė, jei galvoju apie su politika susijusią karjerą). Tai kas daugiau laimi? Žiūrint iš trumpalaikės perspektyvos, žinoma, daugiau gauna tas, kuris arė Airijoje, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje be abejonės didesnę naudą gaunu aš.

Štai toks ir yra savanorystės principas: padedi organizacijai skleisti savo idėją, o už tai gauni patirtį, galimybes, pažinimą ir gerą laiką. Siūlau apie tai susimastyti kiekvienam, nes savanoriškas darbas gali būti tikrai labai įdomiu ir naudingu užsiėmimu ar net hobiu. Jei pabandysit, garantuoju, kad patiks.

http://www.vysniauskas.eu

Lietuvos ryto žiniasklaidos grupė (spauda, televizija, internetas) šįkart lyg kokie mesijai ėmėsi šalies budinimo vaidmens. Tauta raginama atsimerkti, priešintis, nesutikti su reformomis, kurios Lietuvai yra tiesiog „pražūtingos“. Anksčiau ar vėliau galbūt sulauksime ir tiesioginio raginimo versti seimą su laužtuvais… Ir tai nėra sarkazmas, tai – liūdna realybė. Kasdien galime išvysti Laurinavičiaus arba Valatkos komentarus, nesuvokiamai nutolusius nuo sveikos ir konstruktyvios kritikos, o labiau panašius į brutalius ir antagonistiškus fundamentalioms vertybėms.
PVM lengvatų naikinimas tiesiogiai liečia ir mūsų ketvirtąja valdžią, todėl ir straipsniai su antraštėmis „Lietuvos spaudai gresia išnykimas“ atrodo pakankamai natūraliai. Neišnykot per spaudos draudimo metus, neišnyksit ir 14 procentų padidėjusiais žmogiškųjų išteklių kaštais. Ir iš tikrųjų, kodėl šališkas žurnalistas arba ištvirkimą ir moralinę infliaciją skatinantis „žvaigždūnas“ turėtų būti privilegijuoti kiemsargių, gydytojų ir kitų, lygiai mokesčiais valstybės iždą pildančių, visuomenės grupių atžvilgiu? Tačiau Latvijoje, kuri šiandien susiduria su kur kas skaudesniais finansų krizės padariniais žiniasklaida visgi išsikovojo lengvatinį 10 procentų PVM. Kodėl taip neatsitiko Lietuvoje? Balsas.lt puikiai pastebėjo „žiniasklaidos vieningumo trūkumą“, taip, jūs visiškai teisūs!!! Kovodami tarpusavyje už savo senjorus, net nesugebėjote mobilizuoti jėgų bendros pozicijos pateikimui.

Pirmas mitas: „nuolatinė opozicija ir trukdymas dirbti“
Per tokį ilgą, visiškos arba dalinės opozicijos periodą, paprasti Lietuvos piliečiai jau įprato stebėti nuolat kritiškai, apie vykdomą valdančiųjų sluoksnių politiką, pasisakančius konservatorių lyderius. Visiškai pritariu, bent jau daugumai tos kritikos, tačiau sėkmingu marketingu to pavadinti tikrai negalima. Galiausiai šis stereotipas prigijo, kaip neatsiejama etiketė, ir žmonės kuriems gyvenimas iš tiesų pagerėjo, o dėl augančios ekonomikos tokių buvo tikrai nemažai, tiesiog patikėjo, kad „valdžia tik nori gero, o konservatoriai kaišioja pagalius“.

Antras mitas: „hyperaktyvi užsienio politika, ir dėl to daroma meškos paslauga Lietuvai“
Nuo pat nepriklausomybės atgavimo, ir ypač sustiprėjus Putino rėžimui, konservatorių atstovai, ypač Juknevičienė ir Landsbergis nuolat įvardijo Rusiją kaip nepatikimą kaimynę, ir po Gruzijos įvykių ši retorika tik dar labiau sustiprėjo. Pats dalyvavau demonstracijose, ir net neabejoju, kad Lietuva užėmė pačia tinkamiausią poziciją, tačiau ar dauguma Lietuvos piliečių į šiuos įvykius pažvelgė per panašią prizmę. Deja, Lietuvos visuomenę vis dar persekioja komunizmo šmėkla, demokratija kaip vienintelė ir nepakeičiama valdymo forma praranda pasitikėjimą. Dar daugiau, Rusijos žiniasklaidos priemonės, įgaunančios realų pagreitį Baltijos šalyse ir šįsyk suveikė nepriekaištingai. Kad ir kokius tvirtus įsitikinimus turi, pamatęs verkiančią moterį, pasakojančią, kaip „Gruzinų banditai negailestingai išpjovė visą jos šeimą“, gali suabejoti. Akivaizdu, kad daugelis tų vaizdų buvo sufabrikuoti, tačiau tai esmės nekeičia, Lietuvos žiniasklaida nesugebėjo tinkamai pasipriešinti, ir kai kurie žmonės tiesiog pasirinko gražiau pateiktą tiesą. Dar labiau TS-LKD akcijoms pakenkė vieši, su Rusija glaudžiai susijusių verslininkų komentarai, labai neigimai vertinantys „nepragmatišką Lietuvos politiką“. Lyg dar to būtų maža, atsirado ir publikacijų skelbiančių, kad priežastis, kodėl už energetinius resursus mokame bene brangiausiai Europoje yra neva neigiama politika Kremliaus atžvilgiu, tačiau ne daug kas susiejo šį faktą su Rusijos eksportuotojų įsigalėjimu Lietuvos energetikos įmonėse ir betarpiškomis sąsajomis su kai kuriomis valdančiosiomis partijomis. Tačiau iš kitos pusės, kai kuriems žmonės įvykiai Gruzijoje tik atvėrė akis, ir jie tik dėl galiausiai pratrūkusios, agresyvios Rusijos politikos pradėjo remti TS-LKD.

Trečias mitas: „homofobija, per griežta šeimos politika“
Taip, konservatoriai socialinės politikos klausimuose tikrai ištikimi savo ideologijai. Ir tai sukelia labai dviprasmiškas pozicijas. Itin liberaliomis pažiūromis pasižymintys asmenys ir juos atstovaujančios partijos vienu balsu rėkia: diskriminacija. Konservatoriai atsako, kad tai tradicinės socialinės struktūros palaikymas ir jos skatinimas. Tačiau mūsų visuomenė per daug konservatyvi, būtent neigiama prasme ir nepriima jokių naujų idėjų ir sprendimų. Be to besikeičianti visuomenės pasaulėžiūra, forsuojama dar ir „liberalizmą tautoms nešančios“ ES politikos nebetiki tradicijomis. Jauni žmonės nenori įsipareigoti, išsiskirti nėra tabu (viena reklama net skelbia: „išskiriame greitai ir kokybiškai per dvi dienas“), daugiau nei du vaikai tampa unikaliomis išimtimis… Ar Lietuva tikrai pasirengusi laikytis esminių gyvenimo vertybių, konservatyvių vertybių pagrindu? Nemanau…

Ketvirtas mitas: „konservatoriai žudo Kauno Žalgirį“
Po savivaldos rinkimų dar kartą tapo aišku: Kaunas konservatyviausias Lietuvos miestas. Tačiau šiandien išties prisibijau deklaruoti savo politines pažiūras, ir viskas dėl Žalgirio. Atsiranda vis daugiau žmonių tikinčių ne tik tuo, kad konservatorių atstovų pastangomis neremiama šių metų komanda, tačiau atsiranda ir platesnių šios „sąmokslo teorijos“ variacijų. Viena jų skelbia, kad konservatorius nupirko L.Rytas ir tik dėl to tiek ilgai nebuvo pastatyta arena. Man tai kelia juoką, tačiau labai daug žmonių tuo tiki. Ir už priešingą poziciją netgi fizinio smurto susilaukti nėra taip jau sudėtinga. Neaišku kaip labai tai pakenks rinkimų rezultatams, bet faktas, kad pakenks.

Taigi tokie tie mitai. Apibendrinant visą politinės agitacijos laikotarpį tenka pripažinti, kad daugeliu aspektų viskas buvo atlikta nepriekaištingai, tačiau aš pasigedau dar konkretesnio pagrindinio kozirio išnaudojimo. Visų sričių ir pakraipų ekspertai vienareikšmiškai įvardijo, kad TS-LKD turi geriausią programą, tačiau tai nors ir atsispindėjo šūkyje „mes turime aiškų planą Lietuvai“, tačiau visiškai neišsiskyrė bendroje rinkiminėje agitacijoje.

Bet kokiu atveju, tenka palinkėti Tėvynės Sąjungai sėkmės ir su liūdesiu stebėti balsuojančius draugus. Deja, nepilnametystės barjeras vis dar neleidžia įprasminti savo pozicijos balsuojant.

Šiemet mūsų Valstybės nepriklausomybei sukanka pilnametystė – švenčiame 18-uosius nepriklausomos Lietuvos gyvenimo metus. Linkiu, kad ši graži sukaktis įžiebtų mūmyse valios ir troškimo ugnį didiems darbams Tautos, Tėvynės ir Vienybės vardan.

Justas Šireika